Mūsų atmintis‎ > ‎

Telesforas Urbaitis

Telesforas Urbaitis (1932-2002)
 

Telesforas Urbaitis - ilgametis Mokslininkų rūmų direktorius. Mokslų akademijos turistų klubo draugas ir patronas. Nuo 1977 m. labai aktyviai dalyvavo klubo veikloje, organizuojamuose renginiuose. Daugeliu atveju talkino ir iniciavo klubo veiklą, plėtė jos galimybes ir rėmė didinant materialinę bazę.
 
2004 m. archeologas Vytautas Urbonavičius susuko 20 min. filmą apie Telesforą Urbaitį „Mokslininkų rūmų šeimininkas".  Remiantis filmo medžiaga ir profesoriaus kalbininko Arnoldo Piročkino prisiminimais, pateikiame keletą Telesforo gyvenimo faktų, liudijančių koks tai buvo žmogus:
 
Prof. Arnoldas Piročkinas: - „ susipažinome apie 1942-uosius, buvome kaimynai gyvendami Jurbarke, mūsų namus skyrė tik nedidelis sodas. Susitikdavome dažnai, daug bendraudavome, tiesiog gatvėje žaisdavome kvadratą, klases... Gyveno Telesforas su mama ir trim seserimis. Kažkada, jau daug vėliau, Telesforas užsiminė, kad jo tevelis dingo apie 1941-uosius. O tuomet, kai buvome vaikai, tiesiog nesigilinome į tai, labai daug ir giliai apie savo šeimas nesipasakodavom... Labai gyvas prisiminimas - Telesforo mamytė laikė žąsis, kurias visi mes kartu ganydavome... 1944 m. man Telesforas padovanojo dvi retas knygas, kurias esu išsaugojęs iki šiol. Viena iš jų 1922 išleistas Mažvydo „Katekizmas". Man išvykus iš Jurbarko 1947-aisiais bendravimas nutrūko, tačiau po daugelio metų vėl susiėjome Vilniuje ir daug, bei glaudžiai bendravome. Susitikdavome Jurbarkiečių klube. Telesforas buvo labai betarpiškas ir uždegantis, puikus organizatorius... Telesforo iniciatyva ruošėme ir pravedėme tris renginius skirtus Jono Jablonskio gimimo 125-osiom (1985), 130-osiom (1990) ir 135-osiom (1995) metinėm. Bendravome ir ruošdami spaudai knygą  „Jurbarkas. Istorijos puslapiai". Telesforas nulėmė ir knygos pavadinimą. 1993-1996m. Buvo be galo aktyvus bendraautorius, talkininkas. Be galo rūpestingas ir stropus, skrupulingai atrinkdavo tekstus, juos redaguodavo, kad neliktų kalbos klaidų. Per renginius Mokslininkų rūmuose, visuomet šiltai priimdavo pranešėjus, konferencijų dalyvius, niekuomet nepamiršdavo jiems įteikti gėlių"
 
Telesforo Urbaičio kurso draugas Juozas Baibokas: - „Mokėmės Vilniaus universitete neakivaizdiniame skyriuje nuo 1957-ųjų. Telesforas buvo žmogus visus traukiantis į save. Niekuomet nežiūrėdavo į užimamą statusą - vienodai šiltai bendraudavo ir su akademikais ir su paprastais žmonėmis... Turėjo labai gerą bruožą, kurio mums visiems labai trūksta - niekuomet ilgai nepykdavo..."
 
Nijolė Norkienė, Skirsnemunės mokyklos mokytoja, kurioje kurį laiką direktoriavo Telesforas Urbaitis - „Kai rinkom medžiagą apie T.Urbaitį, apie jį sklandė gandai, kaip apie dievą, kuris čia buvo ir dirbo. T.Urbaitis organizavo orkestro susikūrimą miestelyje, padėjo įsigyti instrumentus ir net padovanojo to orkestro senukui būgnininkui rūbus, kad šis galėtų vykti koncertuoti į Vilnių. Organizavo Skirsnemunės elektrinės statybą, netgi buvo kalbama, kad užbaigti šią statybą, pridėjo švietimui skirtų pinigų..."
 
Vilius Maslauskas, MA choro pirmininkas ir Vytautas Verseckas, MA choro meno vadovas - "Jei ne Telesforas Urbaitis ir jo globa, choro gal net nebūtų ir buvę, buvo tikras choro globėjas ir gerbėjas. Jis dar 1987 minint Maironio 125-ąsias metines, organizavo pakankamai patriotinį tam laikui MA choro koncertą, 1988 m. tarpininkavo ir išleido chorą į Punską giedoti Punsko bažnyčioje, kas tuometinėje sovietinėje Lietuvoje ir Lenkijoje buvo akibrokštas... Po sausio įvykių, paminint žuvusius vienoje iš Vilniaus bažnyčių kažkuris choras atsisakė giedoti. Tokie dar buvo įtempti laikai. Tačiau Telesforas, be jokių abejonių palaimino MA choro dalyvavimą toje bažnyčioje... Mokslininkų rūmuose sąjūdžio virsmas buvo prasidėjęs kur kas anksčiau nei Lietuvoje..."


A. Daučiūnienės mintys iš Lietuvos mokslininkų laikraščio Mokslo Lietuva: - „Pirmojo Mokslininkų rūmų direktoriaus Telesforo Urbaičio laikais prie Mokslininkų Rūmų veikė labai daug klubų, kuriuose galiojo narystė ir pakankamai griežta...  Rūmai telkė įvairių sričių mokslininkus, ir iš tos klubų veiklos išsirutuliojo labai svarbūs visai Lietuvai dalykai... Veikė Turistų klubas, įvairūs sporto klubai, visi MA meniniai kolektyvai, MA mišrus choras, liaudies instrumentų ansamblis Sutartinė, folkloro ansamblis Dijūta, Jaunųjų mokslininkų klubas Po Zodiaku... Aktyvus jaunimas galėjo reikštis tame ir kituose klubuose... Su Mokslininkų rūmų veikla siejasi ir Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio įkūrimas. 1988 m. birželio 2 d. Verkiuose vyko renginys, skirtas Lietuvos ekonominio savarankiškumo klausimams svarstyti... ML: Diskusijoje išsirutuliojo mintis visiems to renginio dalyviams kitą dieną, t. y. birželio 3-iąją, ateiti į Lietuvos MA rūmus Gedimino g. 3, kur buvo numatyta svarstyti būsimosios TSRS Konstitucijos projektą. To svarstymo metu ir buvo suformuota iniciatyvinė Sąjūdžio grupė. Apie tai primena atminimo lenta ant Lietuvos MA rūmų sienos Gedimino g. 3. Prasidėjo procesas, kuris atvedė prie 1990 m. kovo 11-osios Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo."
Comments