2014 metraštis

2014 lapkričio 28 dieną 18 val. Mokslų akademijos turistų klubo patalpose klausėmės dainuojamosios poezijos (bardų) atliekamų dainų.

Dalyvavo duetas iš Rygos Aleksandr BEKNAZAROV ir Viačeslav SOLDATENKOV (žinomas kaip Slava SĖ), ir jaunas bet jau pakankamai žinomas bardas iš Nižnij Novgorodo Nikita DOROFEJEV

Džiaugėmės, kad norinčių pasiklausyti atvykusių į Visagino festivalį svečių susirinko pilnutėlė salė. Susidomėjimas buvo didžiulis ir neįprastai mūsų klubui turėjome dvi koncertines dalis ir tečiają neformaliąją prie židinio draugų rate. Pailsėti svečiai negalėjo, nors buvo išvargę po kelionės į Lietuvą, tačiau klausytojai taip lengvai jų nepaleido. Nikita juokavo, kad per pertraukėles tarp dainų atlikimo, kai kada net snųstelėt spėdavo

Jau po koncerto, prie židinio prie dainuojančiųjų prisijungė dar vienas svečias - Ilja BUNIMOVIČ iš Maskvos.

Daugiau informacijos apie svečius:

http://eklektika.lv/index/aleksandr_beknazarov/0-12

https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%A1%D0%BB%D0%B0%D0%B2%D0%B0_%D0%A1%D1%8D

http://www.bard.ru/html/Dorofeev_N..htm

http://www.bards.ru/person.php?id=3502

jų dainų pasiklausyti

http://www.youtube.com/watch?v=dGaoSZ_haow

http://www.youtube.com/watch?v=NbXctCCwt0g

http://www.youtube.com/watch?v=hRytLJygVdk

http://www.youtube.com/watch?v=cQcvCrcbQGI

2014 m. lapkričio 7 d. 17:30 klube vakaras paminint išėjusius. Svečiuose „Misija Sibiras 2014" dalyviai Gytis Vercinskas, Julija Kiško ir Giedrius Tradišauskas.

Misisja Sibiras dalyviai nuoširdžiai pasakojo apie savo pasiruošimą, keliavimą, sunkumus ir atradimus Sibiro platybėse. Jaunimui šį didžiulė ir turininga patirtis atskleidė ne tik istoriją, bet ir dabartį, mūsų buvimą joje. Kaip minėjo Julija ir tie kuriuos sutiko ten taip pat padarė atradimų, galbūt šiek tiek pakeitė savo požiūrį į istoriją. Lietuviski kryžiai sutvarkytose kapinėse dar ilgai primins ne tik ten palaidotus, bet ir juos aplankiusius, juos prisimenančius ten kažkur už 5000 km...

2014 m. spalio 17 d. susitikimas su šios vasaros Lietuvos alpinistų ir keliautojų ekspedicijos Pamyre, skirtos įkopimo į Lietuvos viršūnę 50-mečiui, dalyviais. Mūsų draugai Kęstutis Baleišis rodė filmą „Dangaus gelmėse“, o Rimantas Skirmantas pasakojo apie kelionę Lengaras – Chorogas – Murgabas.

Klubo sienelę papuošė Vytauto Oškinio jaunesniojo fotografijos iš Kaukazo, Tatrų, Austrijos...

2014 liepos 12-13 talka Suvalkijoje

2014 birželio 14-15 šeimų sąskrydis Aukštadvaryje

2014 gegužės 10-11 XLI pėsčiųjų maratonas Dubingiuose

2014 balandžio 26 keliavome su Gintaru Labučiu ir stačiatikių kunigu Vitalijumi Mockumi

kelionės aprašymas

Laimos Petrauskienės nuotraukos iš kelionės

2014 balandžio 11 d. 18:00 val. klube įvyko Vidimanto Bumelio prisiminimų vakaras „Savo kojomis per egzotiškas Atlanto vandenyno salas. Azorai, Madeira, Kanarai."

Ką gero ir gražaus ten galima pamatyti ir patirti?

Ar tikrai tokios atostogos kainuoja brangiai?

Kaip susirasti skrydį, nakvynę?

Kada vykti į ekskursijas su gidu, važinėti viešuoju transportu, nuomotis automobilį ar vaikščioti pėsčiomis?

2014 kovo 28 d. 18 val. klube svečiavosi Gediminas Andriukaitis su kelionės draugais, matėme filmą apie "Vikingų" klajones Skandinavijos užpoliarėje

Sareko nacionalinis parkas Švedijos užpoliarėje dėl savo nuošalumo, vaizdingo kraštovaizdžio ir neprognozuojamo klimato kartais vadinamas „Europos Aliaska“. Tai 2 km aukštį siekiančių viršukalnių ir sraunių upių slėnių išraižyta laukinė vietovė. 2013 m. vasaros pradžioje Vilniaus vandens turizmo sporto klubo „Vikingai“ nariai leidosi į beveik 200 km kombinuotą vandens-pėsčiųjų žygį Sareke, norėdami įveikti keletą dar niekieno nepraplauktų upių.

daugiau informacijos ir filmas

daugiau žygio dalyvių nuotraukų

2014 m. kovo 1 d. 10 val. Vaikų ir jaunimo kalnų technikos varžybos ant istorinės klubo sienelės.

Lina Vasilevičienė mums parašė jau tą pat vakarą ir pridėjo kitą rytą: „Turiu padėkoti visiems už mūsų šeimos šios dienos patirtis. Vaikai visą likusią dienos dalį namuose „organizavo“ gelbėjimo darbus ir rišo mazgais viską ką tik rado... galiausiai gavo po rep šniūrą ir prikūrė dar visą eilę mazgų. Labiausiai juokiausi, kaip abu įsivaizdavo gebėjimo darbus, kai draugas „įkrito“ į duobę. Simas pririšo vandens buteliuką austrišku!!! mazgu ir taip bandė padėti draugui, aiškindamas kad už to mazgo įsikibus galima išlipti. Ignas „ėmėsi“ globalesnio gelbėjimo nusprendė, kad reikia nupjauti medį ir tada draugas išlips šakomis... Kaip matote kolegos, dar yra kur padirbėti tiek praktiškai tiek informacijos srityje. Bet ši diena jiems tikrai nebuvo eilinė... dar galiu pridėti kad abu miegojo repšniūrus pasidėję po pagalve... Šiandien jie jau patobulėjo ir vienas kitą trauko susirišę virves...“

2014 m. vasario 28 d. 18 val. keliaujantis fotografas, grafikos dizaineris Giedrius Dagys ir jo kelionių bendražygė Indrė Kuliešiūtė pasakojo klube apie Papua gentis, Tana Toraja bendruomenę Sulavesio saloje, potvynį Bankoke ir Bromo ugnikalnio išsiveržimą Java saloje.

Vau... Labai nuoširdus ir kitoks matymas keliaujant ten, kur patekt sunku, apie tai ką sužinai tik ten nukeliavęs, o tas sužinojimas labai pakoreguoja maršrutą :) Ačiū Giedriui, Ačiū Indrei...

Giedriaus nuotraukos ir Petro Mažeikio vaizdai iš renginio

Giedrius beveik 20 metų keliauja po pasaulį. Pats labiau mėgsta prisistatyti kaip „profesionalus valkata“. Didžiulė kelionių patirtis ir begalės kultūrų pažinimas suformavo įdomią asmenybę, savitą gyvenimo būdą bei tolerantišką požiūrį į skirtingus pasaulius ir žmones. Giedrius beveik du metus praleido Azijoje, ko pasekoje 2013 metų pradžioje kartu su bendraautoriais išleido įspūdingų fotografijų albumą „Azijos Dvasia“: http://abu2.com/portfolio-category/print/

IQ Intelligent Life žurnale jau pasirodė Indrės ir Giedriaus straipsnis apie Bromo išsiveržimą, o GEO Lietuva – foto esė apie Tailando potvynį.

https://www.facebook.com/events/747022271974610/?ref_newsfeed_story_type=regular

2014 m. vasario 7 d. 17:30 klube Robertas Kananavičius keliavo su mumis į Šiaurę...

Šiaurėje ruduo skirtingas nei pas mus. Spalvomis nusidažo ne tik medžiai bet ir žemė – mat ir ten daug visokių krūmelių, medelių ir žolyčių kurios įgauna spalvas. Suomiai net žodį turi apibūdinti rudens spalvoms – ruska. Jau senokai norėjosi pasigrožėti tomis rudens spalvomis, tai šį rudenį paėmus savaitę atostogų patraukiau į Šiaurę. Galvojau važiuosiu kiek važiuojasi į Šiaurę, tai kur nors pamatysiu spalvas. Taip ir važiavau beveik tiesiai į Šiaurę, azimutas svyravo tik kelis laipsnius į vieną ar kitą pusę, kol privažiavau į šiauriausią Europos tašką, kur galima nuvažiuoti automobiliu. Tai vat ir pasakojimas bus apie Šiaurę ir šiaurietiškas rudens spalvas.

Robertas

Programą papildė vaizdai/įspūdžiai apie Seilando-Sąriselkės žiemos žygį.

Roberto Kananavičiaus nuotraukos

Petro Mažeikio nuotraukos iš renginio

2014 m. sausio 24 d. klube Vytautas Bukauskas pasakojo apie 2013 m. Kalėdas Taivane ir Pietų Korėjoje...

Techninius nesklandumus gesino Vytauto pasakojimas... Pasakiški vaizdai liko „Gyvenimo būdui" :)

Vytautas Bukauskas: Per dvi Kalėdų – NM švenčių savaites aplankėme dvi valstybes (Taivaną, P.Koreją), dvi salas ir įkopėme į dvi aukščiausias tų šalių viršunes Yushan (3952 m) ir Hallasan (1950 m). Tai Azija, kuri visuomet stebina ir neapvilia. Čia vis dar daug kas kitaip nei Europoje ir daug kas kitaip nei turime susidarę nuomonę.

Taivanas, ne tik šalis, mums žinoma kaip elektronikos rojus. Tai sala, dvigubai mažesnė už Lietuvą, kurioje 180 kalnų virš 3000 metrų aukščio. Miškai apima du trečdalius salos ploto. Daugiausia jų kalnuose, kurie driekiasi per visą salą iš šiaurės į pietus. Net garsiajam japonų ugnikalniui Fudzijamai tektų nulenkti galvą prieš 3952 m aukščio Yushano kalną, kuris yra Taivano ir visos Rytų Azijos stogas. Čia kaip Himalajuose daugybė aštriabriaunių viršūnių, žiemą paskęstančių sniege. Tarp 23 mln. vietos gyventojų čia labai populiarus alpinizmas.

Šalyje įkurti aštuoni nacionaliniai parkai siūlo fantastiško grožio kraštovaizdžių įvairovę. Formosa, – ištarė XVI a. pab. portugalai, sužavėti žaliuojančio šios salos grožio. Ir jie buvo visiškai teisūs, mat atplaukę iš rytų jie atsimušė į stačius žaluma apaugusius neįtikėtino grožio rytinius salos krantus.

Devynios dienos Taivanyje buvo vertos tam skirto laiko. Mes ne tik kopėme į kalnus, o Taipėjuje greičiausiu pasaulyje lifu 1 km/min greičiu kilome į antrą pagal aukštį pasaulio pastatą, bet išsinuomotu automobiliu apvažiavome aplink visą salą, išragavome keisčiausius „Mažosios Kinijos“ maistus ir geriausias žaliąsias arbatas, susitikome su ten gyvenančiais mūsų tautiečiais.

Yushan ( Mt. Jade) 3952 m – pirmą kartą aprašė kinu keliaujantis rašytojas Yu Yung-ho 1697 m. Jis kalnui davė nefrito epitetą. Japonų kolonializmo metu tai buvo aukščiausias kalnas imperijoje; 176 m aukštesnis už Fudzijamą. 1897 m pervadintas į Niitakayamą ( naujas aukštas kalnas). Jo pavadinimas buvo kodas atakuoti Perl Harborą ( Įlipk į Niitakayamą).

Pietų Korėja nustebino žmonių arogancija, ko niekada neteko pajusti kaimyninėje Japonijoje. Ji buvo paslėpta po pavyzdine, kaip iš madų žurnalų korėjiečių apranga ir puikia infrastruktūra, kuri džiugino akis, bet liūdino piniginę.

Aukščiausias P. Korėjos kalnas Halasan buvo nuostabus.

Tokios žiemos gali pavydėti net Laplandija.

Jeju (Džedžiu) sala vos 73 km ilgio ir 31 km pločio, bet joje net trys UNESCO gamtos paveldo objektai: minėtas Hallasan ugnikalnis, Seongsan Ilchulbong 180 m tufo kūgis dar vadinamas ”aušros viršūne“ ir 7 kilometrų ilgio ir 23 metrų aukščio lavos urvai. Bet tikroji salos dvasia yra Haenyeo.

Kelionės ir nuotraukų autorius su nardančia bobute iš Haenyeo...

Klubo viešnios Giedrės Petraitytės nuotraukos iš renginio

2014 m. sausio 12 d. nuo 19 val. rinkomės klube prie puodelio arbatos prisimint 1991 sausio įvykius.

Vido Bumelio nuotraukos 1991 archyvas

Eglės Ragelienės nuotraukos iš šių metų paminėjimo klube

2014 m. sausio 11 d. Laisvės gynėjų dienos bėgime dalyvavo Gintas Indriulis

Birutės Panumienės nuotraukos

2014 m. sausio 10 d. klube vyko metinis ataskaitinis susirinkimas.

Prezidentas Alfonsas Katkus pasidžiaugė klubo veikla, Petras parodė klubo renginių metraštį, Algimantas Jucevičius pagerbė mus apdovanojimu, buvo pasveikinti klubo jubiliatai. Birutė Panumienė surinko medžiagą apie visus maratonus, Gintaras Zavdckis išplukdė mus į Suomiją, parodė kur galima kasti auksą, Bonifacas Vengalis padovanojo mums archyvinį filmą iš 1974 m. po Poliarinį Uralą, Leonidas irgi buvo pernai Poliariniam Urale, todėl visi galėjom palyginti kas buvo prieš 40 metų, kas dabar, ačiū die, žuvies tebėra iki šiol :). Vaizdingo Jolantos Vitkutės pasakojimo apie Centrinę Ameriką jau reiks prašyt pakartot, nes daugybė įspūdžių nebetilpo visų galvose, nes dar taip knietėjo su visais pasikalbėt, pabendraut ir apsikabint...

Klubo sienelę papuošė Arūno Matuko fotografijų paroda.

Petro Mažeikio nuotraukos iš renginio