Gruodžio 5 d. Algimantas Kuras apie poliarinę ekspediciją Svalbardo salyne
Algimanto Kuro pasakojimas apie poliarinę ekspediciją Svalbardo salyne, Špicbergeno saloje. 15 dienų ant ledo ir sniego, 50 kg sveriančios rogės, 321 km maršrutas savomis jėgomis slidėmis. Stingdantis šaltis, nepakartojami šiaurės peizažai, o rogėse – 30-06 karabinas (ginklas) apsaugai nuo poliarinių lokių. Tokios buvo trijulės atostogos už Poliarinio rato.
Kaip dalinasi Algimantas, iki šiol Svalbarde buvo tik dvi lietuvių slidžių ekspedicijos (kiek žinoma). Ši – trečioji. Pirmoji – dar 2010-aisiais, mūsų pačių organizuota. Tada Špicbergenas įsirėžė į atmintį kaip atšiauri ir didinga sala. Nuotykiai virto legendomis, o faktai – pasakojimais, kuriuos norėjosi patikrinti. Todėl grįžome. Nuo tada daug kas pasikeitė. Pirmiausia – mes patys. Ir šiek tiek – Svalbardas: daugiau sniego motociklų, daugiau turistų, bet jie vis dar nelenda už 10 zonos ribų. Tačiau viena liko nepakitę: šiaurės laukinė didybė. Snieguotos viršūnės, ledynai, ir kvapą gniaužiantys saulėlydžiai.
Lapkričio 28 d. Regimantas Januškevičius apie keliones „vidurio“ Alpėse
Regimanto Januškevičiaus pasakojimas apie keliones „vidurio“ Alpėse.
Regimantas – profesionalus orientacininkas, slidininkas, padedantis organizuoti „Snaigės“ žygius, bei kalnų mylėtojas. Jo patirtis Alpėse siekia beveik 30 metų: nuo dienos ar kelių dienų pasivaikščiojimų iki ilgesnių žygių per perėjas, snieguotas viršūnes, nakvojant kalnų trobose ir ne tik. Kaip prisimena Regimantas, „pirmoji nakvynė Alpėse buvo smaragdų ieškotojų trobelėje, o edelveiso ieškojome beveik 30 metų ir radome tik šiemet pakeliui į Domo viršūnę (4545 m)“.
Kvietėme pasiklausyti ir pasisemti idėjų, kur galima gražiai pasivaikščioti ar kur įkopti Alpių kalnuose.
Lapkričio 21 d. Robertas Kananavičius ir Dainius Makūnas. Dviračių žygių vakaras: Filipinai, Kylis, Suomija
Dviračių žygių vakaras. Kovo mėnesį Dainius Makūnas kartu su BalticCycle žygeiviais keliavo dviračiais po Filipinus, o liepą dviračiu parvažiavo į Vilnių iš Kylio. Dainius papasakos apie Palawan salą, El Nido ir Puero Princesos miestus bei vieną ilgiausių pasaulyje požeminių upių Filipinuose, taip pat – apie dviratininkų nuotykius pakeliui iš Vokietijos. Tuo tarpu MATK prezidentas Robertas Kananavičius pristatys savo vasaros dviračių žygį pietų Suomijoje link piečiausio Suomijos taško.
Lapkričio 7 d. Juras Jorudas. Kanada
Juras dalinosi įspūdžiais iš laukinės Kanados. Šių metų rugpjūtį Juras ir Asta Jorudai mėnesį keliavo po Kanados Uolinius kalnus ir žinomiausius šių kalnų nacionalinius parkus Banff bei Jasper. Keliauninkai ten ne tik laipiojo uolomis, bet ir bandė išvengti meškų, žygiuodami greta gražiausių regiono viršūnių: Assiniboine ir Robson.
Prie komandos prisijungus geriausiam 2024 m. Lietuvos alpinistui Mariui Gružauskui, įkopė į sudėtingą, sniegu pasidabinusią Temple viršūnę. O pabaigoje net plaukė baidarėmis į 6 dienų žygį Ramiojo vandenyno pakrantėmis banginių pažiūrėti.
Jurą su Asta daugelis pažįsta iš ankstesnių žygių, kurių ilgiausias buvo 15 mėnesių trukusi kelionė po Europos kalnynus ir uolynus. Savo įspūdžiais ir nuotraukomis pora dalinasi facebook paskyroje Laipobaidobuso kelionės
Spalio 24 d. Dovilė Garlaitė. Turkija: iš Antalijos automobiliu, toliau nuo pajūrio kurortų
Įspūdžiais iš savo kelionių Turkijoje dalinosi mūsų klubo narė Dovilė Garlaitė. Atradusi tiesioginius užsakomuosius skrydžius, Dovilė daug kartų skrido į Antalją ir, ten išsinuomojusi mašiną, keliavo pietine Turkijos pakrante nuo Fetijos iki pat Sirijos sienos bei tolyn į šalies gilumą.
Antalija – ne tik „viskas įskaičiuota“ pajūrio kurortai, bet ištisas regionas. Netoliese – gausybė antikinių miestų su įspūdingais nekropoliais, mandarinų ir granatų giraitės, bananų plantacijos, upės, kanjonai, urvai ir nuostabūs kraštovaizdžiai. Ir, žinoma, graži šilta jūra 🙂 Kartu Antalija – puiki „bazė“, iš kurios galima pasiekti kitus Turkijos regionus, jei tik turi kantrybės ilgiau pasėdėti už vairo.
Vakaro metu Dovilė pasakojo apie iš Antalijos lengvai pasiekiamas lankytinas vietas, Turkijos respublikos šimtmečio šventę, o taip pat Pamukalę, Kapadokiją, Eufrato upės užtvanką su „paskendusia“ mečete, Rytų Turkijos miestus – Urfą, kuri laikoma Abraomo gimimo ir žūties vieta, Antakiją, kurios senamiestį beveik sugriovė pernykštis žemės drebėjimas, bei Göbekli Tepe, kuri laikoma seniausia pasaulyje archeologine vietove. Kalbėsime ir apie kultūrą, maistą, religiją, vairavimo ypatumus, praktinius kelionės aspektus (interneto ryšys, pinigų keitimas).
Dovilė nori paskatinti visus tyrinėti ir atrasti Turkiją savarankiškai, o tai įmanoma tik nutolus nuo pačių turistiškiausių vietų.
Spalio 17 d. Vidimantas Bumelis. Kelionė Ispanijoje Galisijos šiaurine pakrante
ir šv. Jokūbo piligrimų keliu Camino Ingles
Spalio 17 d. Apie kelionę Ispanijoje Galisijos šiaurine pakrante ir šv. Jokūbo piligrimų keliu Camino Ingles pasakojo mūsų klubo narys Vidimantas Bumelis. Kelionė truko beveik dvi savaites. Keliauninkai pėsčiomis nuėjo apie pusantro šimto kilometrų, nakvojo piligrimų prieglobsčiuose ir kaimo turizmo namuose.
Maršrutas ėjo pro Ribadeo – Viveiro – Korunją – Sanjagą de Kompstela - Muksiją ir Finisterą. Kantabrijos jūros ir Atlanto pakrantės čia labai gražios, vešliai žaliuoja ištisus metus, statūs uolėti krantai, puikūs smėlio pliažai, maži miesteliai, piligrimų takai, kuriais keliauninkai iš viso pasaulio lanko šventas vietas.
Spalio 10 d. Saulius Damulevičius. Įkopimas į Makalu (8485) ir bandymas pasiekti Lotsę
Alpinistas, keliautojas ir fotografas Saulius Damulevičius. Saulius pasakojo apie įspūdingą šių metų ekspediciją Himalajuose, kai nenaudodamas papildomo deguonies, gidų ar aukštuminių nešikų pagalbos, pasiekė Makalu (8485 m) – penktą pagal aukštį viršūnę pasaulyje, esančią vos 20 km nuo Everesto.
Po sėkmingo įkopimo į Makalu Saulius dar vyko į Everesto bazinę stovyklą ir iš ten bandė pasiekti Lotsės viršūnę (8516 m). Nors dėl stipraus vėjo teko apsisukti maždaug 8250 m aukštyje, šis bandymas yra ypatingas – į Lotsę sportiniu būdu (be deguonies ir gidų) šiemet bandė kopti tik jis vienas.
Balandžio 11 d. Vytenis Dapkevičius. Pasakojimas apie slidžių žygį Kazachijos Altajuje.
Keli faktai apie žygį:
- 13 dienų ant slidžių Altajaus kalnuose
- Mongolijos vėjai
- 2 metrai sniego
- ir visai neeuropietiški šalčiai
Visa tai atperka laukinės taigos grožis, Altajaus paslapties dvelksmas ir šviežių kedrų spyglių „salotos“.
Pasiklausėme įspūdžių gyvai – tiek apie žygį, tiek apie šį lietuvių neištyrinėtą Altajaus regioną.
2025 04 04 d. Dalius ir Sabina Pranculiai. Žygis palei Lietuvos sieną „Tėvynės pakraščiais“
Vakaras apie ketverius metus trukusį žygių ciklą „Tėvynės pakraščiais“. 15 žygeivių iš įvairių Lietuvos kampelių per ketverius metus surengė 39 žygius ir nupėdino arti 2000 km palei Lietuvos valstybinę sieną. Žygis skirtas geografui, daktarui Rimantui Krupickui atminti, kuris yra ir vienas iš MATK keliautojų pėsčiomis maratono sumanytojų. Vakaro metu keliautojų komanda dalinosi žygių įspūdžiais. Tai puiki proga atrasti dar nepažintas Lietuvos vietas.
Apie šį žygių ciklą yra sukurta ir LRT laida:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000373219/39-zygiai-ir-arti-2000-km-tevynes-pakrasciais-zygeiviai-atmine-geografa-krupicka
2025 03 14 d. V. Bukauskas. Alžyras
Alžyras – didžiausia Afrikos ir dešimta pagal plotą pasaulio valstybė balta dėmė daugelio keliautojų sąrašuose.
Oficialusis Alžyras nelaukia keliautojų. Reikia pastangų. Bet verta: priešistoriniais uolų piešiniais Sacharos širdyje, kai ji dar nebuvo dykuma, įspūdingiausios Šiaurės Afrikoje Romos imperijos laikų mozaikos, Osmanų rūmais, įmantri ispaniška ir prancūziška miestų architektūra.
Bet svarbiausa Alžyro paveiksle yra Sacharos dykuma, kuri užina 80 proc. jos teritorijos.
Čia ir aukščiausias šalies kalnas. Nukeliavome ten, kad vasario 16 d. iškeltume trispalvę Tahat kalne 2918 m (3003 m). Auščiausiame visame Alžyre ir viename aukščiausių kalnų visoje Sacharoje.
2025 03 07 Rokas Danilevičius. Papua Naujoji Gvinėja – gentys.
Apie kelionę po tris Papua Naujosios Gvinėjos regionus. Kelionės metu Rokas susipažino su vietos kultūra, tradicijomis ir dalinosi vakaro metu neįprastomis istorijomis, tarp jų:
- Kuo susijusi Papua, lietuvis gydytojas ir Nobelio medicinos premija?
- Ar vištos draugauja su krokodilais?
- Jei pinigai ant medžių neauga, gal jų galima prisirinkti pliaže?
- Kaip tapti panašiu į krokodilą?
- Kiek metų ant jūros dugno gali gulėti naikintuvas?
- Ką dar galima veikti su knygomis, jei nėra noro jas skaityti?
Roko nuotraukų iš Papua Naujosios Gvinėjos, Etiopijos, Vanuatu, Mianmaro ir kitų tolimų kraštų galite rasti https://danilevicius.com/
2025 03 01 d. „Kaziuko“ varžybos – turistinės technikos varžybos
nuostatai: byt.lt/xUdNb
2025 03 02 d. „Snaigė“
2025 m. kovo 2 d. įvyko paskutinis šio sezono „Snaigės“ žygis.
„Snaigės“ žygius organizuoja Vilniaus keliautojų klubas kartu su partneriais Mokslų akademijos turistų klubu ir Orientavimosi sporto klubu Fortūna.
Tegyvuoja „Snaigės“ žygiai! https://www.zygis.info/
2025 02 21 d. Linas Smalakys. Berno Alpės: šeši keturiatūkstantininkai per savaitę
Alpinistas ir keliautojas Linas Smalakys pasakojo apie savo vasaros įkopimus Alpėse, kai drauge su kopimo partneriu Juozapu Žygu per savaitę pasiekė šešių keturiatūkstantininkų viršūnes.
Ar įmanoma Alpėse rasti vis dar mažai civilizacijos paliestų vietų? Būtent tai Linas su Juozapu ir bandė išsiaiškinti atokiausioje Šveicarijos vietoje – Berno Alpėse. Didžiausio Alpių ledyno pašonėje per šešias dienas jie įveikė 100 km ir įkopė į šešias viršūnes, siekiančias virš 4000 metrų. Klube Linas dalinosi, kaip kalnuose keliauti lengvai ir greitai, pasinaudojant kalnų trobelių sistema, kodėl „vienuolis“ pavojingesnis už „mergelę“ ir kodėl verta aplankyti šį regioną pavasarį.
Pora nuotraukų iš vakaro
2025 01 31 d. Žiemos žygių vakaras. Patirtimis dalinasi Robertas Kananavičius, Algimantas Kuras ir Justas Gadeikis
Algimantas Kuras apie Bafino (Baffin) salą;
Justas Gadeikis apie Grenlandiją;
Robertas Kananavičius (Sapnas) apie Hardanjerio platybę (Hardangervidda).
2025 01 24 d. Gintaras Zavadckis. Savaitė Armėnijoje automobiliu
Gintaras pasakojo apie savaitės trukmės kelionę automobiliu po Armėniją. Susipažinome su šalies kultūra, gamta, vienuolynais, bažnyčiomis, vyno rajonais, UNESCO paveldo objektais.
Ar girdėjote apie Zorats Karer – priešistorinę archeologinę vietovę, dažnai vadinamą Armėnijos Stounhendžu? O apie ilgiausią pasaulyje keltuvą, kurio ilgis – net 5,7 km?