Atmintinė Lietuvos pėsčiųjų maratono teisėjui

Tarp dokumentų klube yra garbingai įsegtos taisyklės (1998 m.), kaip turi elgtis maratono teisėjas:

1. Teisėjas turi korektiškai elgtis su visais dalyviais, negali reikšti jokių pastabų dėl dalyvių išvaizdos, sugebėjimų ir t.t. Nekomentuoti ir nenurodinėti dalyviams kuria kryptimi jie turėtų eiti, išskyrus atvejus, jei tai yra nurodęs distancijos viršininkas ar vyr. teisėjas.

2. Dalyviui pareiškus, kad jis toliau nebegali eiti dėl nuovargio ar traumos, teisėjas privalo, kiek tai įmanoma, dalyviui padėti ir pasistengti perduoti žinią teisėjų kolegijai, kad nugabentų dalyvį į pagrindinę stovyklą. Jei dalyvis pareiškia, kad toliau varžybose nebenori dalyvauti, teisėjas privalo paimti jo kortelę ir užrašyti, kad dalyvis nuo šio punkto pasitraukė iš varžybų.

3. Teisėjas privalo reikalauti, kad dalyvis dalyvio kortelę žymėjimui pateiktų asmeniškai. Griežtai draudžiama žymėti kelias korteles, kurias pateikia vienas dalyvis, net jei kiti dalyviai stovėtų greta.

4. Punktuose, kuriuose yra numeruoti kontrolės lapai, kiekvieno atvykusio dalyvio numerį reikia užbraukti, kad dalyviui nebaigus etapo būtų aišku, kurioje atkarpoje dalyvis dingo.

5. Jei punkte yra ne vienas teisėjas, visi privalo turėti tos pačios spalvos žymėjimo priemones (spalvotus pieštukus ar tušinukus), negalima žymėjimui naudoti vandenyje tirpių rašiklių. Visų teisėjų žymos turi būti vienodos (grafiniai simboliai, raidės ar skaičiai). Žymima tik tam etapui skirtame lauke.

6. Jei dalyvis pametė kortelę, žymą galima dėti ant dalyvio žemėlapio ar kitos jo pateiktos medžiagos ir dar užsirašyti žymos dėjimo laiką, punkto numerį ir savo pavardę. Jei dalyvis atsineša rastą kito dalyvio kortelę, reikia užsirašyti radusiojo dalyvio numerį, o rastąją kortelę atiduoti distancijos viršininkui arba sekretoriatui.

7. Negalima dirbtinai užlaikyti dalyvio, ypač greičio etapuose.

8. Iš punkto negalima savavališkai pasišalinti anksčiau nustatyto kontrolinio laiko.